Inovacija odontologijoje

Būdami vaikais visi esame patyrę dantų netekimo jausmą, tačiau mažame amžiuje tai nėra toks baisus jausmas, juolab, kad iškritus pieniniams dantims išauga nauji. Suaugusiems danties netektis yra baisus įvykis, nesvarbu ar tai nutinka patyrus traumą ar dėl kitos priežasties. Dažniausiai netekus danties tenka kreiptis į odontologą, kuris pasiūlo galimybę įsistatyti danties implantą. Šis metodas pusę amžiaus buvo laikomas inovatyviausiu sprendimu pakeičiančiu tikrą dantį, tačiau odontologijos specialistai jau gerą dešimtmetį tiria galimybę dantis atauginti pasitelkiant paciento kamienines ląsteles. Apie šią naują technologiją ir papasakosiu šiame straipsnyje. Nova Southern Universitete (NSU) atliekami tyrimai padėsiantys pasitelkus kamienines ląsteles išauginti naujo tipo dantų implantus. Šioje technologijoje naudojamas danties karkasas, kuris pasitelkus mėginius iš danties ar kaulų čiulpų yra apauginamas natūraliu danties audiniu. Specialus karkasas yra pagamintas iš polimerų, kuriuos augantis natūralus audinys absorbuoja ir dirbtinis karkasas dančiui užaugus tiesiog išnyksta. Toks dantis gali būti išaugintas laboratorijoje ir įstatytas pacientui arba auginamas paciento burnoje. Procesas trunka keletą mėnesių. Iki šiol bandymai buvo atliekami su pelėmis ir beždžionėmis, pasiekti rezultatai stulbinami. Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad nauji dantys niekuo nesiskyrė nuo tikrųjų. Paskelbta, kad artimiausiu metu ketinama pradėti tyrimus su žmonėmis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši technologija labai paprasta, tačiau mokslininkai susiduria su dideliais iššūkiais. Reikia augimo procese subalansuoti kietųjų audinių kiekį: dentino ir emalio, tuo pačiu išlaikyti tinkamą danties formą. Iki šiol NSU tyrėjai sulaukė 1.7 milijonų JAV dolerių dotacijos skirtos kamieninių ląstelių tyrimams atauginant dantis. Projekto vadovas daktaras Murray tiki, kad artimiausiu metu jo komandai pavyks įrodyti technologijos saugumą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ši technologija taps beprecedentiniu įvykiu, kai žmogui bus ataugintas natūralus dantis. Iki šiol audinių atauginimas pasitelkus kamienines ląsteles tiek politikų, tiek dalies mokslininkų buvo sutinkamas gana atsargiai. Didžiausios šios technologijos grėsmės, tai nesuvaldomas audinio augimas ir galimos komplikacijos. Vis dėlto NSU universiteto pavyzdys gali atverti naujas galimybes šioje srityje. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus dantų netekties tyrimus gauta opi statistika: 7 iš 10 suaugusiųjų nuo 35 iki 40 metų yra netekę bent vieno danties, o ketvirtadalis 65 metų sulaukusiųjų ir vyresnių yra netekę visų dantų (apie 20 milijonų JAV gyventojų). Senstantiems žmonėms yra ypač svarbu turėti sveikus dantis, norint gyventi aktyviai ir sveikai. Dantų netektis dažniausiai sukelia kitas daug rimtesnes skrandžio ir žarnyno ligas. Be to ir visuomenės priimtinose įvaizdžio normose sveiki dantys formuoja žmogaus paveikslą, taigi naujasis atradimas gali sukelti perversmą odontologijoje. Odontologai JAV jaučia išaugusį dantų implantų poreikį. 2009 metais NSU atlikus tyrimą, kuris atskleidė, kad 96 procentai srities specialistų tikisi, kad kamieninių ląstelių technologija atauginant dantis bus dominuojanti ateities odontologijoje. Daugiau nei pusė respondentų tikisi, kad tai nutiks ateinančiame dešimtmetyje. Taigi tiek pacientai, tiek srities specialistai tikisi perversmo dantų implantų srityje. Galima pridurti, kad tyrimai naudojant naująją technologiją atliekami ir kituose pasaulyje gerai žinomose laboratorijose. Tokijo universitetas 2009 metais paskelbė, kad sėkmingai ataugino dantį pelei. Kolumbijos universiteto medicinos centras taip pat pateikė įdomių atradimų šioje srityje. Taigi mums, mirtingiesiems, tik belieka laukti, kada odontologijos kabinetus pasieks naujausia technologija. Greičiausiai regeneraciniai audinių atauginimo metodai per ateinančius 50 metų išplis ne tik odontologijoje, tačiau ir kitose medicinos srityse. Jau dabar atliekami tyrimai, kuomet žmonėms yra mėginama atauginti raumenis ir kitus audinius. Galbūt ir mes sulauksime laiko kai protezai bus nebereikalingi.

Išradimai pakeitę odontologiją

Kaip jau supratote iš temos pavadinimo, šiame straipsnyje papasakosiu apie išradimus, pakeitusius odontologijos mokslą ir palengvinusius darbą odontologams.
CAD (angl. Computer- Aided Design) ir CAM (angl. Computer-Aided Manufacturing), tai mašinos, kuriančios pacientų dantų įspaudų modelius. Naudojant šiuos prietaisus palengvinamas dantų protezavimas ar implantavimas. Užtenka vieno apsilankymo, kurio metu yra nustatoma kokių dantų implantų ar protezų karūnėlių reikia pacientui ir jau kito seanso metu odontologas gali šias uždėti pacientui. Iš tiesų, CAD ir CAM prietaisai yra ateities odontologijai skirti išradimai.
Estetinio plombavimo metu naudojamos medžiagos. Šypsenos zonoje sugedęs dantis niekada nesuteikia žavesio, o įprastos plombos yra matomos plika akimi nes yra sunkiai pritaikomos prie dantų spalvos. Atradus medžiagas ir mišinius, kurie įgalino plombas galinčias prisitaikyti prie dantų spalvos, estetinis plombavimas tapo kur kas efektyvesnis.
Lazeriai medicinoje naudojami jau daugiau nei dešimtmetį, bene visi esame girdėję apie šių galimybes oftalmologijoje, kai greitos operacijos metu yra atstatomas regėjimas. Odontologijoje dėl lazerių kainos šie pradėti naudoti gerokai vėliau. Šiuo metu lazerių technologija yra naudojama dantų balinimo metu, įvairių operacijų metų. Bėgant metams šios technologijos gerokai atpigo ir ištobulėjo, ko pasėkoje greitai plinta odontologijos klinikose.
Jau ne viename straipsnyje pasakojau apie dantų implantus. Šis išradimas naudojamas daugiau nei kelis tūkstančius metu ir randamas netgi tokiose senovės civilizacijose kaip majų. 20 amžiaus pradžioje stomatologai naudojo iš aukso ar iridžio pagamintus implantus, visgi bandymai naudoti šiuos buvo gana nesėkmingi.
Tačiau 20 amžiaus viduryje daktarai Per- Ingvar Branemark ir Gerakd Niznick pradėjo praktikuoti naujo tipo titatinius dantų implantus, kurie susidėjo iš dviejų dalių. Titatinės dirbtinės šaknies įsukamos į žandikaulį ir karūnėlės. Ši technologija naudojama ir šiuolaikiniams dantų implantams gaminti. Tik pastaruoju metu naujesniuose implantų modeliuose titaninę šaknį pakeitė cirkoninė, kuri patvarumu nenusileidžia pirmtakei, tačiau yra šiek tiek pigesnė.
Beje mano manymu dantų implantai yra vienas iš didžiausių atradimų odontologijos moksle. Statistiškai 69 procentai suaugusiųjų nuo 35 iki 44 metų yra netekę bent vieno danties dėl tam tikrų traumų ar dantų gedimų. Dantų implantai yra vienas patikimiausių ir ilgaamžiškiausių šios problemos sprendimų, 95 procentai pacientų implantais džiaugiasi apie 20 metų.
Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad apie 1840 metus lokalinei anestezijai odontologai naudojo kokainą. Vykdant tyrimus ir atrandant naujas medžiagas odontologai atsisakė narkotikų. Tokių produktų, kaip lidokainas ar artikainas atradimai leido ne tik, kad nepažeisti pacientų dantenų, bet ir dantų kanalų.
Dantų breketai odontologijoje pradėti naudoti maždaug 20 amžiaus pradžioje, beveik nekintanti technologija naudota iki 1997 metų, kuomet atsirado naujos permatomos kabės. Skirtingai nei įprastos, kurios apsilankymų pas odontologą metu yra kaskart priveržiamos, nematomos plastikinės kabės nuėmus dantų įspaudus, kompiuteriu yra sumodeliuojamos, kiekvieno apsilankymo pas odontologą metu pacientui išduodamos naujos. Kompiuterio sumodeliuotos projekcijos pagalba naujos kabės po truputį stumia dantis į norimas vietas.
Dantų balinimas yra gana nauja paslauga odontologijos klinikose, iki atsirandant šiai praktikai pacientai norintys baltesnės šypsenos turėdavo prašyti odontologo uždėti danties karūnėlę ar naudoti kitas priemones, kurios palyginus su dabar atliekamomis dantų balinimo procedūromis yra gerokai brangesnės.
Silantų technologija leidžia dantis apsaugoti nuo gedimų. Dantų valymas šepetėliu ar kitomis priemonėmis ne visada būna efektyvus, ypač, kai pats žmogus valymo procedūras atlieka neteisingai. Dantų padengimas silantais padeda šiuos apsaugoti nuo cukraus ar kenksmingų bakterijų.
Kaip supratote šiame straipsnyje rėmiausi savo asmenine nuomone. Šį kartą tiek, greičiausia kitame straipsnyje pratęsiu pasakojimą apie išradimus pakeitusius odontologiją.

Kas keisto įvyko odontologijos istorijoje?

Daugeliui mūsų dantų priežiūrai užtenka paprasto dantų šepetėlio, dantų siūlo, pastos. Na, žinoma kartais prireikia apsilankyti pas odontologą, dantų patikrinimui ar kelių plombų įstatymui. Kitiems, mažiau laimingiems žmonėms, tenka apsilankyti ir dėl rimtesnių priežasčių, kai kuriems net atliekamas dantų protezavimas ar įstatomi dantų implantai. Visgi šiame straipsnyje papasakosiu ne apie tokius rimtus dalykus, pasidalinsiu su jumis keliais keisčiausiais faktais susijusiais su dantų priežiūra. Sąrašą pradėsiu nuo Amerikoje išpopuliarėjusių dantų pastų skonių. Ar galite išsivaizduoti, JAV parduotuvėse galima įsigyti šokolado (Cha Cha Chocolate), Vanilės (Banilla Bling) ar vanilinių ledų skonio dantų pastų. Kodėl gi žalingų įpročių nepavertus sveikesniu gyvensenos būdu. Antras faktas yra išradimas. Amerikiečiai nesiliauja stebinę. Jeigu jums neužtenka tatuiruočių ant odos, galite pradėti tatuiruoti savo dantis. Kitas įdomus išradimas pažodžiui verčiant iš anglų kalbos būtų „grotelės jūsų iltims“ (angl. Grill for your fangs). Kodėl nepapuošus savo dantų šitaip? Na, o štai įmonės pavadinimu „IntelliDrug“ sugalvoti dantų implantai saugo savyje vaistus. Daktarui suprogramavus implante esantį kompiuterį, jums suteikiamos paskirtos injekcijos. Kam gerti vaistus, kai galima juos nešiotis dantyje. Gana apie tuos išradimus, dabar pateiksiu keletą įdomių faktų apie pačius dantis. Ar žinojote, kad žmonės, kurie per dieną išgeria daugiau nei 3 stiklines mineralinio ar kito gazuoto gėrimo, greičiau patiria dantų dėvėjimąsi. Pagal tyrimus atliktus JAV, tai pasitaikė 62 procentais atvejų. Kitas įdomus faktas, kad normalus žmogus per savo gyvenimą pagamina 25000 litrų seilių, tai du olimpiniai baseinai. Ar galite išsivaizduoti, su kuo susiduria jūsų odontologas? Šeštas faktas prasideda klausimu: „Kur laikote savo šepetuką?“. Daugelis atsakytų tualete, bet ar žinojote, kad nuleidus vandenį, ištiškę purslais nuo klozeto oru gali nukeliauti apie du metrus. Perskaitęs šį faktą nusipirkau naują šepetėlį ir pakeičiau jo poziciją, tikiuosi jums šito neprireiks. Septintas. 1994 kalėjimų istorijoje įvyko turbūt vienas įspūdingesnių pabėgimų. Kalinys iš dantų siūlo nusipynė virvę ir su jos pagalba pabėgo iš įkalinimo įstaigos (visgi dažniau yra patariama dantų siūlą naudoti dantims, taip sumažinama dantų dilimo tikimybė). Aštunta. Jūsų dantys yra padengti emaliu, tai kiečiausias žmogaus audinys, visgi nepaisant to, odontologai nepataria dantimis atidarinėti skardinių ar alaus butelių. Devinta. Ar žinojote, kad Anglijoje pradėti gaminti įrankiai, skirti atlikti įvairioms dantų operacijoms, tačiau šias atlieka ne odontologai, o patys pacientai. Dalis Anglijos gyventojų tiesiog negali sau leisti stomatologų paslaugų, šia situacija pasinaudojo verslininkai. Dešimtas. Visgi nesusilaikiau ir sugrįžtu prie keisčiausių išradimų. Štai Kinijoje buvo išrastas ant piršto montuojamas dantų šepetėlis. Vietoje to, kad krapštytume dantis, galime juos valyti pirštais, galbūt taip įmanoma atsikratyti žalingo įpročio. Vienuoliktas. Ar žinojote, kad dviejų kartų per metus apsilankymas pas odontologą buvo sugalvotas ne pačių specialistų, o dantų pastos gamintojų. Tai šeštajame dešimtmetyje sugalvojo „Ipama“ įmonė. Šios tikslas buvo išpopuliarinti naują dantų pastą, kurią pristatinėjo ir stomatologai. Iš tiesų apsilankymų kiekį turi nustatyti jūsų odontologas. Dvyliktas. Nano telefono mikrofonas dantyje. „Chinavision“ įmonė žmonėms, turintiems priklausomybę skambinti ar dažnai dirbantiems, pasiūlė įdomų sprendimą – į dantį įsimontuoti nanomikrofoną. Šis gali veikti naudodamas Bluetooth ryšį taip susijungdamas su telefonu. Galiausiai, mano manymu įdomiausias iš įdomiausių. Yra stipria vandens srove paremtas dantų šepetėlis. Šiame prietaise įdiegta aukšto slėgio žarnelė. Slėgiu varomas vanduo gali pasiekti tolimiausius dantų užkabarius. Jeigu esate susidūręs su smagiu nutikimu ar matėte įdomų išradimą, susijusį su dantų priežiūra, prašau pasidalinkite.

Odontologijos klinika „Skraidenta“ atnaujina savo tinklalapį

„Lietuva yra viena labiausiai išsivysčiusių šalių internetinių paslaugų teikimo srityje. Mūsų šalyje žmonės yra įpratę visą reikiamą informaciją rasti būtent internete. Kaip viena moderniausių odontologijos klinikų Vilniuje nebegalėjome sau leisti klientus internetinėje erdvėje pasitikti naudojant senąjį tinklalapį. Noriu pabrėžti, kad nuolatos tobuliname ne tik savo technologijas ar keliame specialistų kvalifikaciją, tačiau siekiame gerinti ir klientų aptarnavimo, informavimo kokybę. Būtent dėl šių priežasčių nusprendėme atnaujinti klinikos tinklalapį“. Taip odontologijos klinikos „Skraidenta“ atstovė Geda Mažeikienė paaiškino naujosios svetainės atsiradimo priežastį.
Naujajame tinklalapyje kardinaliai atnaujintas dizainas ir supaprastinta tinklalapio struktūra. Svetainės lankytojams bus kur kas lengviau rasti visą reikiamą informaciją apie teikiamas paslaugas, specialistus. Tinklalapyje įdiegta nauja nemokama paslauga, konsultacijos internetu. Iškilus klausimams svetainės lankytojai gali kreiptis į odontologijos klinikos specialistus nedelsdami. Taip pat tinklalapyje atsirado dvi naujos skiltys „Naujienos“ ir „Galerija“. Naujienų skiltyje bus dalinamasi patarimais apie dantų priežiūrą, naujausius odontologijoje naudojamus gydymo metodus, vaikų dantų priežiūrą. Galerijoje tinklalapio lankytojai galės išvysti nuotraukas, kaip dantys atrodo prieš ir po tam tikrų procedūrų.
Reikia paminėti, kad klinikos „Skraidenta“ specialistai atlieka gausybę odontologinių procedūrų nuo įprasčiausių iki sudėtingiausių. Atliekamas dantų protezavimas, balinimas, dantų implantacija. Klinikoje įrengti specializuoti burnos chirurgijos, vaikų ir suaugusiųjų odontologijos, protezavimo, ortodontijos kabinetai. Patalpos, kuriose aptarnaujami klientai įrengtos taip, kad sukurtų jaukią raminančią aplinką. Visos šios priemonės leidžia klientams jaustis maloniai dedant breketus, atliekant dantų estetinį plombavimą, balinimą, protezavimą, rovimą ir kitas procedūras.
Išskirtinis dėmesys klinikoje skiriamas vaikams. Klinikos kolektyvas padarys viską, kad vaikams dantų gydymas būtų smagi ir maloni patirtis, o į spalvingą vaikų odontologijos kabinetą visada norėtųsi sugrįžti.
„Tikimės, kad naujasis tinklalapis leis ne tik informuoti žmonės apie mūsų teikiamas paslaugas, bet ir leis jiems mokytis bei suprasti, kaip tinkamai prižiūrėti savo dantis, kad odontologų pagalbos prireiktų kuo rečiau“ – teigė Geda Mažeikienė.
Odontologijos klinika „Skraidenta“ kviečia apsilankyti naujajame savo tinklalapyje, kuriame galėsite ne tik peržvelgti teikiamas paslaugas ir įsitikinti jų kokybiškumu, tačiau ir įgyti žinių kaip tinkamai prižiūrėti savo bei savo vaikų dantis.

Breketai: kodėl jie reikalingi?

Kabių poreikio priežastys kiekvienam žmogui gali varijuoti. Nemažai vyresnės kartos Lietuvių gali skųstis neteisingu sąkandžiu. Visgi šiuolaikinėje odontologijoje breketai yra prieinami visiems norintiems. Odontologas tik pastebėjęs, kad pacientui šie reikalingi, iš karto gali rekomenduoti susitvarkyti sąkandį. Apie breketus, tai yra kodėl, kam ir kada jie reikalingi ir bus šis straipsnis.
Kas gali būti kandidatu?
Kadangi pats nesu odontologijos specialistas remsiuosi daugiausia Jungtinių Amerikos Valstijų ortodontų asociacijos rekomendacijomis. Ši organizacija teigia, kad jau nuo 7 – erių metų, vaikai turintys netinkamą sąkandį, gali jį gydyti. Žinoma, tokiame amžiuje ne visada gali būti siūloma naudoti breketus, odontologas gali pasiūlyti prevencinių priemonių siekiant užtikrinti teisingą sakandį. Svarbiausia reikia suprasti, kad maždaug nuo 6-7 metų vaikams prasideda dantų kaita ir pradeda formuotis nuolatinis skandis. Tai puikus laikas pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortodontui.
Vyresni žmonės taip pat yra tinkami kandidatai dantų padėties koregavimui breketais. Atvykus pas ortodontą šis turi nustatyti Jūsų dantų būklę, tam pasitelkiami rentgeno tyrimai, nuimami dantų atspaudai, dantys yra nufotografuojami. Šios priemonės padeda pritaikyti tinkamiausius breketus netgi vyresnio amžiaus žmonėms.
Kodėl Jums gali reikėti breketų?
Breketai naudojami siekiant dantis atstatyti į teisingą padėtį. Įprastai, bent jau pagal JAV odontologų kvalifikaciją, dantų sąkandžio nukrypimai skirstomi į tris skirtingas klases:

• I klasė – tiek viršutiniai, tiek apatiniai dantys susikanda taisyklingai, tačiau vietomis galima pastebėti vietos trūkumą arba tarpelius tar dantų.
• II klasė – apatinio žandikaulio dantys yra pakrypę atgal, o viršutinio žandikaulio dantys išlenda į priekį. Ši klasė dar skaidoma į du poklasius, tačiau abiem atvejais pagrindinė problema yra tokia pat.
• III klasė – apatinio žandikaulio dantys yra atsikišę į priekį, o viršutinio žandikaulio dantys pakrypę į vidų.

Taigi nepaisant to, kad Jūsų dantys susikanda tinkamai, taip pat galite kentėti nuo per tankiai ar per retai suaugusių dantų, breketai gali išspręsti šias problemas. Iš tiesų dažnai per tankiai augantys dantys stumia vienas kitą ir ilgainiui padėtis gali pasikeisti ir iš I klasės pablogėti iki II ar net III. Paprastai tankiai suaugusių dantų atsiradimo priežastys yra per anksti arba per vėlai iškritę pieniniai dantys. Nuolatiniai dantys yra kur kas didesni už pieninius, todėl labai svarbu laiku gydyti pieninius dantis dar ir tam, kad nuolatiniai dantys dygtų taisyklingai.
Netinkamo sąkandžio keliami nepatogumai
Iš tiesų netaisyklingas sąkandis ir per tankiai ar per retai suaugę dantys gali sukelti ne tik estetinį nepatrauklumą, tačiau ir kitas problemas:

• Kalbines kliūtis;
• Žandikaulio sąnario skausmus;
• Apsunkina maisto kramtymą;
• Gali sukelti kvėpavimo problemų, knarkimą;
• Apsunkina dantų valymą, ko pasėkoje šie greičiau genda;
• Gali sukelti dantenų ligas.

Žmonės patiriantys bent vieną iš išvardintų simptomų privalo nedelsdami kreiptis į savo odontologą. Kreivai išdygę dantys ilgainiui gali sukelti netgi dantų netekimą, tuomet žmogui gali tekti įsigyti ir danties implantą ar protezą.
Taip pat reikia nepamiršti, kad tiesūs ir sveiki dantys didina pasitikėjimą savimi, pagerina psichologinę žmogaus būseną. Nebereikia nuolatos slėpti savo šypsenos.
Pirmas žingsnis: odontologo konsultacija
Norint iš tiesų išsiaiškinti dantų būklę ir tinkamiausius šių gydymo metodus privalu konsultuotis su gydytoju ortodontu. Tik ortodontas gali parinkti tinkamiausius gydymo metodus, ir padėti išvengti rimtų komplikacijų . Svarbiausia, kad laiku pradėtas ortodontinis gydymas padės sutaupyti, kur kas daugiau pinigų, kuriuos nesigydant ateityje gali tekti išleisti dantų implantams.

Trumpai apie dantų implantus

Dantų implantai, tai dirbtinės šaknys, kurias odontologai įstato į žandikaulį siekdami pakeisti pamestus dantis, o vėliau ant šių šaknų uždedamos karūnėlės arba dantų tiltai. Implantai yra puikus sprendimas žmonėms, kurie nesenai neteko dantų dėl ligos, sužeidimo ar kitos priežasties. Be to, naudojant šią technologiją nėra žalojami aplinkiniai dantys, kaip tai nutinka su įprastomis karūnėlėmis.

Kokias funkcijas atlieka dantų implantai?

• Pakeičia vieną ar kelis dantis nepaveikdamas šalia esančių;
• Pašalina išimamų protezų poreikį;
• Dirbtinės šaknys suteikia atramą ilgalaikiams protezams, kurie tampa patogūs ir saugūs, kaip ir įprasti dantys.

Dabar naudojami implantų tipai

• Įsukami į kaulą. Šio tipo implantai yra labiausiai paplitę. Įvairių formų dirbtinės šaknys yra įsukamos į žandikaulio kaulą. Iš titano pagaminti varžteliai suauga su kaulu. Tokia dirbtinė šaknis (implantas) gali laikyti vieną ar daugiau dirbtinių dantų. Šio tipo implantai siūlomi kaip pakaitalas pacientams, kurie nešioja karūnėles ar išimamus protezus.
• Į žandikaulį montuojami. Šie implantai tvirtinami ant sunykusio žandikaulio kaulo. Šis metodas, kur kas retesnis.

Dantų implantų privalumai lyginant su išimamais protezais ar dantų tiltais

• Estetinis vaizdas. Pojūtis nešiojant dantų implantus lygiai toksai pats kaip ir tikrų dantų. Dirbtinės dantų šaknys suauga su žandikaulio kaulu ir suformuoja natūralią struktūrą. Taip pat implantai išsaugo žandikaulio kaulą, to pasėkoje neišsivaikšto sąkandis, to negali užtikrinti nei išimamai protezai, nei dantų tiltai. Galiausiai niekas neatskirs implantų nuo tikrų dantų.
• Saugumas. Implantai išsaugo aplinkinius dantis. Dantų tiltams reikalinga atrama, dėl to odontologai apdirba esančius dantis, taip sukurdami atramą. Dantų implantai turi nuosavą šaknį, taigi jiems nereikia papildomos atramos.
• Suteikia pasitikėjimo. Dantų implantai leidžia valgyti, kalbėti ir šypsotis. Jie niekada neiškris, kaip tai kartais nutinka su išimamais protezais.
• Patikimumas. Implantacijos nesėkmių skaičius labai mažas, o ilgaamžiškumas garantuotas tinkamai prižiūrint.
• Kaina. Nors atrodytų pirminė kaina yra gerokai didesnė nei protezų ar dantų tiltų, tačiau žinant, kad tinkamai prižiūrimi implantai, tarnauja virš 25 metų, kainą gerokai sumažina.

Ar Jūs tinkamas kandidatas implantacijai?

Nuvykus į odontologijos kliniką odontologas nustatys ar Jūs esate tinkamas kandidatas. Pagrindiniai reikalavimai norint įstatyti tipinius dantų implantus yra aukštas žandikaulio kaulas ir sveikas dantenų audinys.

Gydymo procedūra

Paprastai implantacijos procesas nuo implantacijos operacijos dienos iki protezavimo apatiniam žandikauliui trunka 3 mėnesius, o viršutiniam 6 mėnesius.

Esant tinkamoms sąlygoms, kai pastebimas patikimas implanto įsitvirtinimas kaule, galimas ankstyvas implanto apkrovimas. Paprastai protezuojama po implantacijos praėjus 6 savaitėms (apatiniame žandikaulyje) arba 12 savaičių (viršutiniame žandikaulyje).

Implantai gali būti protezuojami ir tą pačią arba kitą dieną po implantavimo operacijos. Staigus apkrovimas galimas tokiais atvejais, kai kaulas storas, gleivinė sveika, skandis taisyklingas, kai implantuojama vietose, kur kramtymo metu implantui tenkantis krūvis nebus didelis. Nauja šypsena galite džiaugtis iš karto! Vis dėl to dažnesniais atvejais odontologai pataria šiek tiek palaukti, kol atsileidžia dantenų tinimas ir nepastebima jokių komplikacijų.

Ko galima tikėti po procedūros?

Turbūt niekam nereikia aiškinti, kodėl reikia prižiūrėti savo dantis. Dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugadintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Taip pat reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris tikrai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Kas išrado dantų impantus?

Dar 1930-aisiais metais archeologai Centrinėje Amerikoje aptiko senovės Majų kaukoles, kurių žandikauliuose buvo įstatytos jūros kriauklės. Tarptautinis implantologų kongresas pripažino, kad majai buvo pirmieji žmonės implantavę dirbtinius dantis. Vėliau buvo aptikta dantų implantavimo atvejų ir Italijos Etruskų gyventose teritorijose, Egipte. Čia naudota, geležis ar net ožio kaulai. Beje, keliuose rastuose žandikauliuose tokie dirbtiniai dantų implantai puikiai prisitaikė ir nesukėlė jokių komplikacijų pacientams. Visgi šis straipsnis bus apie mūsų laikų dantų implantus ir pirmąjį jų išradėją – Per Ingvar Branemark.

Per Ingvar Branemark švedų tautybės ortopedas-chirurgas pirmasis davė startą šiuolaikinei dantų implantacijai dar 1957 metais. Žinoma, kad šis daktaras tyrinėjo žmogaus kaulų gijimo procesus. Pagrindinė lūžusių kaulų gijimo problema yra ta, kad į juos įmontavus sutvirtinančias metalines plokšteles ar varžtus, tose vietose kaulai nenoriai gyja. Žmogaus kūnas nepriima išorinių medžiagų ir stengiasi jas atmesti, tas pats nutinka ir įsivarius rakštį. Būtent šiuos kaulų gijimo procesus ir tyrinėjo daktaras.

Branemark vieno tyrimo metu nusprendė įstatyti titaninį varžtelį į triušo koją ir po tam tikro periodo šį pašalinti, siekiant nustatyti metalo poveikį kaului. Visgi paties daktaro nustebimui varžtelio pašalinti nepavyko. Metalas tiesiog suaugo su kaulu ar tiksliau reikėtų sakyti, kad kaulas taip apaugo aplink titaną, kad šio nebebuvo įmanoma išimti. Tokio atvejo ligtolinėje medicinoje nebuvo nutikę nė viename bandyme ir netgi pats Branemark pamanė, kad jo eksperimentas žlugo.

Nepaisant nusivylimo daktaras gana greitai sugalvojo, kad šį metalą būtų galima panaudoti siekiant sukurti dirbtinę danties šaknį. Gana nuostabi įžvalga, prisiminkite, kad Branemark buvo ne odontologas.

Branemark kaulo ir titano suaugimo procesą pavadino „osseo integracija“. Šiais laikais odontologai tiesiog naudoja paprastą išsireiškimą - dirbtinės šaknies ar implanto įsodinimas.

Beje, daktaro atradimas iš karto nebuvo pripažintas. Dauguma chirurgų ir odontologų manė, kad šis tokiu būdu siekia dėmesio ir yra išprotėjęs. Yra žinoma, kad iš Branemark buvo viešai pasišaipyta vienos didžiulės konferencijos metu, kuomet jis pristatė savo atradimą. Būtent tada atrastas implantavimo procesas galėjo ir nebeišsivystyti iki šių dienų.

Gana keista girdėti tokią istoriją, kai dabar bene kiekviena odontologijos klinika teikia dantų implantavimo paslaugas.

Kaip bebūtų, daktaras nepasidavė ir 1965 metais Branemark atliko pirmąją dirbtinių titaninių šaknų implantavimo procedūrą. Pacientė buvo švedė, turėjusi žandikaulio deformaciją. Operacija pavyko sėkmingai, visgi netgi po šios daktarui gana ilgai teko įrodinėti, kad jo atradimas yra veiksminga priemonė norint atstatyti prarastus dantis.

Laikui bėgant nauji daktaro metodai susilaukė investuotojų dėmesio. Branemark įsitraukė į komercinę dantų implantų gamybą, beje pirmieji buvo pavadinti jo vardu. Implantų karūnėlės buvo gaminamos iš aukso. Šiek tiek vėliau kompanija buvo nupirkta kito verslininko Nobel Pharma, o būstinė persikėlė į Šveicariją.

Įdomu ir tai, kad netgi nupirkęs kompaniją Pharma nepervadino implantų ir naudojo Branemark prekės ženklą, tuo metu šis atspindėjo kokybę ir netgi prabangą. Patys implantai dar keletą kartų buvo perdaryti, odontologijos klinikos galėjo įsigyti kelis skirtingus modelius. Žinoma, vėliau dantų implantų rinka greitai išaugo, atsirado daug konkuruojančių įmonių.

Įdomu tai, kad pirmoji Branemark pacientė, kuriai operuotas žandikaulis su dantų implantu išgyveno daugiau nei 40 metų.

Taigi pasaulinės sėkmės sulaukę dantų implantai dabar gaminami įvairiose pasaulio vietose. Na, o šių atradėjas profesorius Per Ingvar Branemark netgi nebūdamas odontologijos srities specialistas sugebėjo persikvalifikuoti ir žlugusio bandymo rezultatus panaudoti visiškai naujos medicinos srities atsiradimui.

Profilaktika prieš ėduonį odontologijos klinikoje „Skraidenta“

Pranešimas spaudai

Vilniuje įsikūrusi odontologijos klinika „Skraidenta“ klientams pradės siūlyti naują ėduonies profilaktikai skirtą paslaugą- dantų fluoravimą „Fluorinex active“ sistema. Tai naujas metodas padedantis apsaugoti kietuosius dantų audinius.

Keičiantis valgymo įpročiams, išpopuliarėjus maisto produktams savo sudėtyje turintiems kenkiančių dantims medžiagų, dantų implantai gali tapti kasdienybe netgi jauniems žmonėms. Dėl šios priežasties odontologijos klinika „Skraidenta“ savo pacientas nusprendė pasiūlyti naują prevencinę paslaugą apsaugančią dantų paviršių.

Naujasis metodas išsiskiria šiomis savybėmis:

• Saugumas – Fluorinex sistema užtikrina saugų tiesioginį fluoridų patekimą į danties audinius. Fluorinex procedūra tinkama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
• Metodo naudojimas yra neskausmingas.
• Procedūra gana greita, trunka tik kelias minutes.
• Efektyvu – Fluorinex sistema užtikrina daug geresnį fluoridų pasisavinimą negu kiti naudojami fluoravimo geliai.
• Ilgalaikis poveikis – fluoravimo Fluorinex procedūra atliekama tik vieną kartą per metus.

Procedūros metu naudojamas fluoras, šis elementas skatina danties atsistatymą ir apsaugo juos nuo ėduonies, bei mažina šių jautrumą. Fluorinex procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmajame etape į paruošiamąjį aplikatorių įpilta speciali medžiaga sukuria teigiamą poliariškumą danties paviršiuje. Pirmasis etapas užtrunku nei daug nei mažai, apie vieną minutę. Antrojo etapo metu speciali talpykla užpildoma fluoridų geliu. Dėl elektrocheminės reakcijos fluoro jonai iš gelio yra pritraukiami prie danties paviršiaus, pakeičia hidroksido jonus išoriniame dantų sluoksnyje ir sudaro daug tvirtesnę medžiagą – fluorapatitą. Šis unikalus sluoksnis stipriai pagerina cheminį ir fizinį dantų atsparumą išorės veiksniams bei agresyvioms bakterijoms, jų sukuriamai rūgštinei aplinkai, suaktyvėja remineralizaciniai danties kietųjų audinių procesai – teigė įmonės atstovė Geda Mažeikienė. Labai svarbu tai, kad procedūros metu fluoras veikia tik dantų paviršių ir nepatenka į organizmą, todėl procedūra yra visiškai saugi.

Nuo pradžios iki galo fluoravimo procedūra viršutiniam ir apatiniam žandikauliui užtrunka apie 10–15 minučių.

Be to įmonė atlieka ir kitas odontologijos procedūras. Klinikoje įrengti specializuoti burnos chirurgijos, vaikų ir suaugusiųjų odontologijos, protezavimo, ortodontijos kabinetai. Šiuose pastatyti specialūs ekranai per kuriuos suaugusieji ir vaikai gali žiūrėti filmus ar stebėti atliekamas procedūras. Negana to patalpos, kuriose aptarnaujami klientai, konsultuojant specialistams, įrengtos taip, kad sukurtų jaukią raminančią aplinką. Visos šios priemonės leidžia klientams jaustis maloniai dedant breketus, atliekant dantų estetinį plombavimą, balinimą, protezavimą, rovimą ir kitas procedūras.

Profesionalūs specialistai odontologijos klinikoje „Skraidenta“ laukia visų norinčiųjų išbandyti naująją procedūrą.

Įdomūs faktai apie dantis (IV dalis)

Šis straipsnis yra ketvirtoji serijos „Įdomūs faktai apie dantis“ dalis. Nuo senų laikų žmonės bijo odontologų, danties traukimas, breketai ar implantai skamba kaip baisiausi dalykai galintys nutikti gyvenime. Šioje straipsnių serijoje pateikiami neišgalvoti faktai apie odontologiją, galbūt padėsiantys pakeisti jūsų požiūrį į dantų priežiūrą ir stomatologus.

Faktai apie dantų siūlus:

• Pirmieji komerciškai pradėti gaminti dantų siūlai pasirodė apyvartoje 1882 metais.
• Pirmasis dantų siūlas buvo pagamintas iš šilko. Šiuo metu naujausia medžiaga naudojama šiems gaminti vadinama „Gore-tex“.
• Šiuo metu pasaulyje vidutiniškai vienas žmogus nuperka 16 metrų dantų siūlo, kai specialistų yra apskaičiuota, kad visokeriopai pasaulio žmonių dantų priežiūrai reikėtų, kad vienas žmogus nusipirktų 111 metrų siūlo per metus.
• 28 procentai vakarų pasaulio teigia, kad perkant dantų siūlą, tačiau pagal pardavimų duomenis aišku, kad dalis jų meluoja.
• 83 procentai vakarų pasaulio gyventojų teigia, kad dantų sveikumas jiems yra daug svarbesnis nei plaukų priežiūra.

Kiti faktai:

• Vaikams iki 16 metų valant dantis dantų pasta su fluoridu atsiranda 24 procentais mažiau dantų gedimų nei tiems, kurie valo paprasta pasta.
• 2002 metais atlikus specialų tyrimą, 78 procentai Amerikiečių iki 17 metų turėjo bent vieną dantų gedimą.
• Colgate-Palmolive įmonė valdo 34,6 procentų JAV dantų pastos rinkos, tai didžiuliai pinigai, per pastaruosius metus pristačius kelias dantų pastas, skirtas dantų balinimui, ši rinkos dalis išaugo dar labiau.
• Žmonės geriantys saldžius limonadus 3 kartus per dieną, turi didesnę tikimybę susigadinti dantis. Apskaičiuota, kad 62 procentai tokių atveju baigiasi dantų gedimais ar šių netektimis.
• Yra nustatyta, kad vidutiniškai žmonės dantis valosi nuo 45 iki 70 sekundžių, kai specialistai pataria šį procesą atlikti per 2-3 minutes.
• 2002 metais vienai JAV kompanijų atlikus tyrimą paaiškėjo, kad raudonplaukiai žmonės yra kur kas labiau jautresni skausmui. Per odontologines operacijas raudonplaukiams reikia 20 procentų daugiau nuskausminamųjų nei kitiems pacientams.
• Dantų taisymas ne toks ir brangus dalykas, apskaičiuota, kad JAV stomatologinėms procedūroms išleidžiama 50 milijardų dolerių per metus, gyvūnų maistui taip pat 50 milijardų dolerių per metus, plaukų priežiūrai 100 milijardų per metus, azartiniams lošimams 300 milijardų per metus. Taigi kas geriau: pralošti pinigus ir nusidažyti plaukus ar pamaitinti savo gyvūnėlį ir tinkamai prižiūrėti dantukus?
• Ar žinojote, kad amerikiečiai yra saldainių mėgėjai. 2002 metais atlikus saldumynų rinkos tyrimą JAV paaiškėjo, kad per metus šiems išleidžiama 21 milijardas dolerių. Sudėtas Lietuvos, Kosta Rikos ir Mozambiko BVP tais metais nesiekė JAV išleidžiamos sumos.
• Dantų gedimus sukelia daugiau kaip 300 bakterijų rūšių.

Dantys praeityje:

• Žmonių, gyvenusių prieš 8000 metų, dantyse aptikti pirmieji odontologiniai darbai. 9 mirusiųjų dantyse rasta išgręžtų specialiais įrankiais skylių, kurios užpildytos įvairiomis medžiagomis.
• Prieš kelis šimtus metų blogi dantys bylojo apie žmogaus turtingumą. Tais laikais tik labai turtingi sugebėdavo įpirkti saldainius. Tarp tokių savo laiku buvo ir karalienė Elžbieta I, kuri galėjo pasigirti labai nesveikais dantimis.
• Tamsiaisiais amžiais manyta, kad iš pakarto nusikaltėlio paimtas dantis turi tamsiųjų galių. Šių galių pagalba įmanoma atsiauginti ar ištiesinti dantis, taigi breketai tuo metu tikrai nebuvo reikalingi.
• 18 amžiuje skurdžiai gyvenantys žmonės pardavinėdavo savo dantis turtingiesiems, kurie iš šių gamindavo protezus.

Na štai ir viskas įdomių faktai apie žmonių dantis serija baigta.

Įdomūs faktai apie dantis

I dalis

Odontologijos klinika ne vienam iš mūsų sukelia išgąstį. Dantų implantai ar odontologinis grąžtas mūsų pasąmonėje simbolizuoja dalelės savęs netektį. Tikiuosi pirmais dviem sakiniais priverčiau jus išsigąsti, o gal nusišypsoti? Visgi šis straipsnis bus ne apie liūdnus ar baisius dalykus. Nors kai kam odontologija yra gana baisi, šiandien į ją pažvelgsime iš smagios pusės, mieliems skaitytojams pasistengsiu pažerti įdomių faktų apie mūsų dantis ir odontologijos mokslą.

Ar esate girdėję apie JAV populiarų personažą dantukų fėją, kuri keičia vaikų pamestus dantukus į pinigus? 2005 metais vienam Amerikos žurnalui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ši vaikams vidutiniškai už vieną dantuką moka 2 dolerius.

Tai pat Amerikiečiai atliko ir dar keletą įdomių apklausų, pavyzdžiui gražiausiomis ir vertingiausiomis Holivude yra laikomos Brad Pitt ir Julia Roberts šypsenos.

Po dar vienos apklauso paaiškėjo, kad:

• 50 procentų apklaustųjų JAV, šypseną laiko svarbiausiu pirmojo įspūdžio elementu;
• 80 procentų apklaustųjų yra nepatenkinti savo šypsenomis;
• Apklaustųjų tarpe buvo 7 kartus daugiau žmonių atlikusių dantų balinimą ar kitas estetines dantų procedūras lyginant su odos patempimo ar kitomis chirurginėmis grožio procedūromis;
• 32 procentai apklaustųjų nurodė, kad blogas bendradarbių burnos kvapas priverčia jų vengti.

Beje, ar žinojote, kad vidutiniškai žmogus per savo gyvenimą praleidžia 39 dienas dantų valymui. Nustatyta, kad žmogui praleidžiančiam šiam procesui 45 dienas vidutinio gyvenimo laikotarpio, dantų implantai kaip odontologijos paslauga gali tapti nebeaktualūs.

Kitas įdomus faktas teigia, kad 60 procentų žmonių prieš įvykstant širdies smūgiui jaučia žandikaulio ir krūtinės skausmus. Taigi tokie indikatoriai galėtų padėti apsisaugoti nuo šios nelaimės.

Septinta, dantistai taip pat pataria dantų šepetėlį laikyti 2 metrų atstumu nuo klozeto, nes nuleidus vandenį, susidarę purslai kartu su bakterijomis gali nukeliauti apie 1,8 m.

Aštunta, ar žinojote, kad vienas pavojingiausių žmonijos išradimų yra dantų krapštukas. Šis paprastas įrankis yra dažniausia užspringimo priežastis pasaulyje.

Devinta, JAV vaikai, kiekvienais metais išleidžia pusė milijardo Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių nusipirkti kramtomajai gumai. Ar galite išsivaizduoti, ką įmanoma būtų nuveikti su tokia suma?

Dešimta, keista, tačiau nustatyta, kad dažniausiai žmonės naudojasi mėlynu dantų šepetuku, nei žaliu ar raudonu, turbūt dėl šios priežasties parduotuvėse galime rasti daugiau būtent mėlynos spalvos šepetukų.

Vienuolikta, per dešimties metų laikotarpį, kurio metu buvo atliekami dantų būklės tyrimai, nustatyta, kad dabar žmonės turi sveikiausius dantis. Pavyzdžiui:

• Ėduonies sumažėjimas dantyse buvo stipriausiai pastebimas vaikų atveju.
• 40 procentų jaunų žmonių 6-19 metų amžiaus nebuvo turėję dantų gedimų ar skylių. Prieš dešimtmetį šis skaičius buvo du kartus didesnis. Šiems žmonėms dantų klinika yra smagi atrakcija, kurioje lankomasi tik dėl dantų patikrinimo.
• Per pastaruosius dešimt metų žmonių, kurių amžius 60 metų ir kurie yra netekę visų dantų, skaičius sumažėjo nuo 33 procentų iki 25 procentų.
• Dantų silantai, kurie padeda apsaugoti vaikų dantis nuo gedimų per dešimtmetį tapo 6 kartus populiaresni. 30 procentų vaikų vakarų šalyse turi bent vieną dantį padengtą šia medžiaga.
• Suaugusieji turintys aukštesnį diplomą nei mokyklinį vidutiniškai turi trimis dantimis daugiau nei tie, kurie yra pabaigę tik mokyklą.
• Rūkantieji turi tris kartus didesnę tikimybę netekti visų dantų nei nerūkantieji, ši tendencija išliko tokia pati per visą dešimtmetį.

Daugiau įdomių faktų pateiksiu ateinančiuose straipsniuose...

Dantų kabių istorija

Dantų balinimas kapomis ar kitais būdais yra viena populiariausių šiuolaikinės odontologijos teikiamų paslaugų, bet bene kiekvienas odontologas prieš balinat dantis patars juos ištiesinti. Taisyklingą skandį suformuoti padeda breketai. Apie šių atsiradimą bei vystymąsi ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Senieji laikai

Daugelis istorikų ir mokslininkų mano, kad pirmą kartą breketai pasirodė apie 2022 – 2030 metus prieš Kristaus gimimą. Apie 350 metus prieš Kristų Hipokratas ir Aristotelis aprašė įvairius atvejus ir priemones, kurias pasitelkus galimą būtų ištiesinti dantis. Archeologai ligi šiol senovės kapavietėse atranda mumijų su metalu apvyniotais dantimis. Visgi, kai kurie atvejai neatspindi realios to meto situacijos. Pavyzdžiui etruskai kabes pritaikydavo tik po mirties, tokiu būdu jie siekė apsaugoti dantų irimą, kad pomirtiniame gyvenime žmogus galėtų jaustis patogiai su savais dantimis. Visgi ši praktika vėliau išsivystė ir metodai taikyti religinėse apeigose persikėlė į gyvųjų pasaulį.

Mūsų eros pradžioje romėnų filosofas ir fizioterapeutas Aurelius Cornelius aprašė dantų pasislinkimus spaudžiant juos pirštu. Visgi prasidėjus tamsiesiems amžiams, nesant tinkamai praktikai, dantų tiesinimas buvo tiesiog pamirštas.

18 amžius

Pirmieji „mūsų laikų“ ortodontai realius tyrimus su dantimis pradėjo tik 17 amžiuje. 1728 prancūzų odontologas Perre Fauchard išleido knygą „The Surgeon Dentist“, kurioje aprašė tobuliausius to meto dantų tiesinimo būdus, iš šios knygos mokėsi daugelis kartų. Po 26 metų pasirodo antroji panašaus pobūdžio knyga, jos autorius prancūzas Louis Bourdet buvo Prancūzijos karaliaus odontologas. Besivadovaudamas Fauchard knyga, karališkasis stomatologas paskyrė vieną skyrių dantų tiesinimo sprendimams. Jis buvo pirmasis žmogus pasiūlęs ištraukti susigrūdusius dantis, taip apsaugant žandikaulio formavimąsi. Beje, įdomu, kad to metu pacientams buvo patariama valgyti vynuoges tuo metu, kai jie nešiodavo breketus, vynuogėse esanti rūgštis padėdavo apsisaugoti nuo metalo rūdijimo.

19 amžius

Nepaisant to, kad dantų tiesinimas ir traukimas buvo pasitelkiami siekiant išlyginti likusius dantis, iki 19 amžiaus naudojami metodai nebuvo pakankamai tobuli norint pasiekti akivaizdų rezultatą. Kabių patobulėjimui įtakos turėjo ne vienas odontologas, šie žmonės sukūrė specialius prietaisus ir įrankius pagelbėjusius patobulinti esamus metodus. 19 amžius laikomas dantų tiesinimo perversmo laikotarpiu.

1819 metais Delabarre pristatė specialią vielutę dantų tiesinimui, kuri yra šiuolaikinių dantų kabių pavyzdys. 1843 metas Maynard pristatė tamprias gumutes. Po to 1850 metais Tucker pirmasis supjaustė guminę šlangą ir šiuos žiedus panaudojo odontologijoje. Stomatologas, artistas, dailininkas, skulptorius Norman W. Kingsley 1858 metais parašė pirmąjį savo straipsnį ortodontijos tema, o 1880 metais išleido knygą, skirtą deformuotų dantų gydymui „Treatise on Oral Deformities“.

20 amžius

Praėjusio amžiaus pradžioje, Amerikoje, dantų deformacijoms buvo įvesta speciali klasifikacija, I klasė, II klasė ir t.t. Ši klasifikacija yra tebenaudojama ir dabar, jos pagalba galima apibūdinti kokioje situacijoje yra tam tikras dantis, į kurią pusę jis pakrypęs ir kaip visi dantys atrodo kartu. Angle buvo vienas pirmųjų 20 ortodontų, siekusių supaprastinti iki tol naudotus įrengimus ir įrankius. Jis įkūrė pirmąją ortodontų mokyklą, vėliau koledžą, 1901 metas įkūrė Amerikos Ortodontijos Asociaciją. 1907 metais pradėjo leisti ortodontijai skirtą žurnalą.

Galiausiai galima paminėti, kad 20 amžiaus pradžioje buvo išleista ir pirmoji vaikų ortodontijos knyga.



Taigi šiais laikais dantis gražesniais gali paversti ne tik dantų balinimas kapomis. Estetinei odontologijai tai pat svarbu ir taisyklingas dantų skandis. Be to tvarkingas skandis palengvina maisto kramtymą.

Odontologiniai prietaisai

Prieš du dešimtmečius buvo sunku įsivaizduoti, kad lazeriai bus naudojami dantų balinimo procese, porcelianas dantų implantų gamyboje, o sedacijos procedūra siekiant sumažinti baimės jausmą. Visgi šiais išradimais neapsiribojama, odontologijos sritis ir toliau vystosi. Šiuolaikinės odontologijos pagalba dantų gydymas tapo greitesnis, paprastesnis ir mažiau skausmingas. Šiame straipsnyje papasakosiu apie naujausios šios srities išradimus.

„CEREC“ yra kompiuterinė sistema, padedanti atstatyti pažeistus dantis. Ši technologija yra vienas naujausių ir progresyviausių restauracijos modeliavimo ir gamybos metodų. Dantų laminačių ar karūnėlių gamyba naudojant CEREC technologiją tapo galima ne tik technikų laboratorijoje, bet ir gydytojo kabinete, taip sutrumpinamas gydymo laikas, be to išvengiama laboratorinių kaštų, paprastai užtenka tik vieno vizito pas odontologą, vieno nuskausminimo. Tokiu būdu išvengiama laikinų protezų gamybos, kaimyninių dantų migracijos ir pan.

Dantų implantai. Odontologai jau daug metų eksperimentuoja su implantavimo technologijomis. Visgi pastarieji dešimtmečiai buvo patys sėkmingiausi. Šiuo metu dantų implantai ištobulėjo iki tokio lygmens, kad implantas tiesiog įauga į žmogaus žandikaulio kaulą ir taip atstoja tikrą danties šaknį. Taigi šiuolaikiniai dantų implantai yra patogūs ir 100 procentų atstoja tikrus dantis.

Skaitmeniniai rentgeno spinduliai. Paprasti rentgeno spinduliai nėra labai kenksmingi žmogui, visgi naujoji technologija sugeneruoja 10 kartų mažesnę radiaciją ir reikalauja trumpesnio nuotraukos gamybos laiko nei klasikiniai. Ši technologija tikras išsigelbėjimas vėžiu sergantiems pacientams, kurie dėl radiacija paremto gydymo turi saugotis. Taip pat nėščioms moterims.

„Digital imaging“ technologija, tai procesas, kai specialiu skaneriu yra sukuriamas grafinis jūsų burnos atvaizdas kompiuterio monitoriuje. Šia procedūra supaprastinama dantų implantavimo ar kitos odontologinės procedūros.

Odontologinė mikro kamera - tai maža kamera, kuria odontologas gali nufilmuoti nepastebimiausius burnos kampelius. Taip pat šia kamera palengvinamas naujų specialistų mokymas. Galiausiai, pasitelkus tokią technologiją, lengviau pastebėti dantenų ligas, tokias kaip gangreninį stomatitą, kuris nepastebimas rentgeno spinduliais.

„Ivisalign“ kabės - tai nematomos kabės, kurios padeda ištiesinti pacientų dantis. Šios kabės neturi jokių vielučių ar breketų. Technologija paremta kompiuteriniais skaičiavimais, nuo pat šios taikymo pacientui pradžios. Pacientas kas 6 savaites privalo atvykti pas odontologą, šio vizito metu pakeičiamos senos plokštelės naujomis. Ši technologija sutrumpina apsilankymų pas specialistą skaičių, taip pat estetiškai negadina dantų vaizdo.

„Ora Verse“ - ši technologija skirta žmonėms, nepakenčiantiems po dantų anesteziologijos atsirandančiam nutirpimo jausmui. Naudojant šį nuskausminimo metodą, dantų ir burnos ertmės jautrumas atsistato dvigubai greičiau nei pasitelkus klasikinius vaistus. Taigi nors „Ora Verse“ procedūra yra brangesnė nei paprasta anesteziologija, pacientams po procedūrų skubantiems į susitikimus šis sprendimas gana patogus.

Ultra garsu paremta burnos higiena - šia technologija burnos higienistai gali daug greičiau pašalinti atsiradusius burnos akmenis, be to, ši procedūra mažiau skausminga pacientui. Instrumentas, angliškai vadinamas „Cavitron“, naudoja ultragarsines vibracijas, kurios pašalina atsiradusias apnašas. Ši technologija sumažina dantenų ligų ir gingvito atsiradimo šansus.

„Waterlase“ - lazerinės technologijos odontologijos procedūras stipriai pastūmėjo į priekį. Vienas naujausių prietaisų šio srityje būtent ir yra „Waterlase“, tai specialus odontologinis grąžtas be plieno galvutės. Lazerio ir stiprios vandens srovės pagalba sugedę dantų audiniai greitai pašalinami. Galima paminėti ir tai, kad lazerio spindulys negeneruoja šilumos, taigi taip sumažinama grėsmė sukelti skausmą pacientui. Šis prietaisas taip pat tinkamas sprendimas tiems žmonėms, kurie bijo įprasto dantų grąžto garso bei šalinamų audinių kvapo.

Dėka naujų išradimų odontologijos srityje, gydymo procesai tampa kur kas greitesni ir patogesni ir malonesni pacientams.

Šiuolaikinių breketų istorija

Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, jog pirmieji primityvūs breketai buvo pagaminti dar negimus Kristui. Senovės Romos ir Egiptiečių kapavietėse aptiktos mumijos ant dantų turėjo uždėtas metalines vielutes, kurios tikriausiai buvo skirtos dantų tiesinimui. Nepaisant to, kad dantų tiesinimo būdai buvo taikomi nuo senų senovės, iki 1880-ųjų ortodonto profesija neegzistavo. Taip pat galima paminėti, kad breketai ir jų gamybos menas yra gana sudėtingi. Šiam prietaisui evoliucionuoti iki dabartinės formos padėjo ne vienas išradėjas.

1728 metais Pierre Fauchard išeido knygą pavadinimu „Chirurgas odontologas“ (angl. „The Surgeon Dentist“). Šioje knygoje vienas skyrius buvo skirtas dantų tiesinimui. 1957 metais Prancūzų odontologas Bourdet išleido kitą knygą, pavadinimu „Odontologijų menas“ (angl. „The Dentist‘s Art“), kurios viename skyriuje taip pat buvo aprašyti dantų tiesinimo metodai naudojant įvairius naujus įrankius. Šių autorių knygos buvo pirmieji rimti šaltiniai padarę įtaką šiuolaikiniai ortodontijai.
Visgi istorikai išskiria kitus du vyrus, kuriuos galima vadinti „Ortodontijos tėvais“. Pirmasis yra Norman W. Kingsley, odontologas, rašytojas, artistas ir skulptorius, kuris 1880 metais išleido traktatą „Dantų deformacijos“ (angl. „Treatise on Oral Deformities“). Kingsley išleistas traktatas įkvėpė to meto odontologus vystyti ortodontijos meną. Antrasis žmogus, nusipelnęs garbingo titulo, yra J. N. Farrar, kuris išleido dviejų dalių traktatą „Traktatas apie dantų pažeidimus ir šių korekcija“ (angl. „A Treatise on the Irregularities of the Teeth and Their Corrections“). Šis žmogus pirmasis pradėjo taikyti kelis iki šiol labai populiarius metodus ortodontijos moksle.
Kitas, nemažiau svarbus žmogus padėjęs breketams tapti tokiems, kokie jie yra dabar, buvo Edward H. Angle (1855-1930). Jo sukurta klasifikavimo sistema leido odontologams aprašyti, kokio kreivumo yra dantis, į kurią pusę jis yra pasislinkęs, kaip atrodo sąkandis. 1901 metais Angle atidarė pirmąją ortodontų mokyklą.
Dar keletas garsių pavardžių:
·         1864 metais Daktaras S. C. Barnum iš New York‘o sukūrė koferdamą, specialią apsauginę gumą, palengvinančią darbą ortodontams.
·         Eugene Solomon Talbot‘as (1847 - 1924) pirmasis pradėjo naudoti rentgeno spindulius odontologijoje.
·         Calvin S. Case buvo pirmasis, kuris pradėjo naudoti gumines gumytes kartu su breketais.
Vienas naujausių mūsų laikų išradimų, padariusių perversmą ortodontijoje, yra nematomi breketai. Šiuos išrado Zia Chishti. Šis prietaisas nuo įprastų kabių skiriasi tuo, kad yra nuimamas. Įprastas kabes kas tam tikrą laikotarpį reikia suveržti, o štai permatomos yra kelių dydžių. Dantų atstatymo procesas yra sumodeliuojamas kompiuteriu, taip sukuriamos kelios skirtingos kabės, kurios turi būti dėvimos tam tikrais periodais. Dėl esamos galimybės nuimti šiuos breketus galima geriau išvalyti dantis. 1997 metais Zia Chishti kartu su verslo partnere Kelsey Wirth įkūrė Align Technology įmonę. Po trijų metų tyrimų ir bandymų galiausiai pavykus sumažinti gamybos išlaidas, kabės buvo pristatytos visuomenei. 2000 metais po pristatymo produktas susilaukė didžiulio susidomėjimo ir sėkmės.
Dėl šių žmonių breketai dabar yra tokie kokie yra. Štai naujausi yra pagaminti iš specialaus metalo, kuris veikiamas šilumos gali pakreipti dantį taisyklinga linkme, be to, pacientams nereikia taip dažnai lankytis pas ortodontą, kadangi naujasis išradimas yra kur kas patvaresnis, nei ankščiau naudotasis. Šis buvo išrastas NASA laboratorijose. Visgi, be pirmųjų ortodontijos inovatorių nebūtų ir šių išradimų.

Dantų protezai

Dantų protezavimas šiais laikais atliekamas keliais skirtingais būdais, naudojant skirtingas protezų rūšis. Daugelyje odontologijos kabinėtų paprasti stomatologai atlieka protezavimo procedūras, visgi sudėtingesniais atvejais į pagalbą atskuba šios srities specialistai, vadinami odontologai ortopedai. Naudojant įvairias protezų rūšis įmanoma įsistatyti nors ir visus iškritusius dantis. Apie šių rūšis ir papasakosiu šiame straipsnyje.
Vainikėliai
Dantų protezavimas vainikėliu skirtas dantims, kurie gali nulūžti, yra stipriai sunykę ar šių forma yra pakitusi. Šis protezas apgaubia visą dantį iki pat dantenų. Odontologai vainikėlio formą pritaiko kiekvienam asmeniui skirtingai. Protezas yra gaminamas iš bemetalės ar metalo keramikos. Galiausiai vainikėlis gali būti naudojamas tik tada, kai yra išlikusi pakankamai stipri danties struktūra.
Dantų implantai
Neišlikus pakankamai danties struktūrai vainikėlio naudojimas tampa neįmanomas, todėl paprastai likęs dantis yra pašalinamas. Į jo vietą įstatomas implantas. Implantas atlieka danties šaknies funkcijas. Praėjus 3 – 4 mėnesiams po implantacijos turi būti atliekamas dantų protezavimas metalo ar bemetale keramika.
Išimami dantų protezai
Jie gali būti daliniai, jei dar yra likusių nepažeistų dantų arba pilni išimami protezai – tai dantų lankus atstatančios plokštelės, kai nebėra visų dantų. Prieš gaminant išimamus dantų protezus odotologas padaro paciento burnos atspaudus, kuriuos siunčia į laboratoriją, kurioje ir gaminami šie protezai.
Porceliano arba kompozito laminatės
Porceliano laminatės – tai itin plonos plokštelės, kurios suteikia dantims gražią formą ir švytintį baltumą, todėl dantys atrodo estetiškai. Kompozito laminatėms naudojamos plombinės medžiagos. Laminačių pagalba pašalinami priekinių dantų spalvos pakitimai, dantų įtrūkimai, susigrūdimas, nusidėvėjimas, tarpai tarp dantų.

Dantų implantavimo procedūra

Kas yra dantų implantai?
Dantų implantai yra lyginami su natūraliais, sveikais dantimis, kuriuos jie pakeičia. Dantų implantas yra dirbtinė danties šaknis, dažniausiai gaminama iš titano ar kito metalo, kurį pilnai priimtų žmogaus organizmas.
Dantų implantai yra įstatomi į žandikaulį trūkstamo danties vietoje. Sveikimo periodo metu natūralios kaulų ląstelės įauga į minuskulinius griovelus, esančus implanto paviršiuje. Kai implantas sugyja, ant jo yra uždedama danties karūnėlė arba dantų tiltas.
Dantų implantai gali pakeisti vieną dantį arba net kelis trūkstamus dantis. Jie funkcionuoja lygiai taip pačiai kaip ir natūralūs žmogaus dantys.
Kokia dantų implantų suteikiama nauda?
·         Su dantų implantais, burnos ertmėje likę sveiki dantys yra apsaugomi nuo iškrypimo, atsirandančio dėl tarpelių tarp dantų.
·         Dantų implantų įstatymo procedūros metu visiškai nėra pažeidžiami gretimi sveiki dantys, ne taip, kaip naudojant įprastinius dantų tiltus.
·         Dantų implantai padeda išspręsti tokias dantų gydymo problemas, kurių negali išspręsti tradicinės odontologijos priemonės, skirtos atstatyti prarastus dantis. Naudojant karūnėles ar tiltus, užmaunamus ant danties implanto nėra jokios tikimybės, kad pacientas patirs gėdą ar nepatogumą dėl nelaiku iškritusio danties, nejaus jokio skausmo ar erzinimo dantenų srityje.
·         Su dantų implantais galima nesibaiminant valgyti viską, ką tik norite. Dantų implantai burnoje jaučiami ir funkcionuoja taip pačiai kaip ir natūralūs dantys. Jie užtikrina stabilumą ir lengvą kramtymą.
·         Naudojant dantų implantus žandikaulio atrofija yra sulėtinama. Dantų implantai padeda atstatyti tokią veido konstrukciją, kuri buvo prieš iškrentant dantims.
Dantų implantacija yra labai saugus, alternatyvus gydymo būdas, kuris veikia labai ilgai, yra patogus ir suteikia estetikos.
Dantų implantacijos procedūra
Dantų implantacijos terapija susideda iš kelių žingsnių.
Per pirmąjį apsilankymą pas odontologijos klinikoje specialistas pirmiausiai išsiaiškins jūsų dantų ir bendrą sveikatą, padarys dantų rentgen spindulių nuotrauką, patikrins jūsų žandikaulio būklę, paaiškins ir rekomenduos dantų gydymo planą, sudėlios procedūrų tvarkaraščius, atsižvelgdamas į jūsų problemos sudėtingumą ir poreikius. Jūs galite pasitarti su odontologu dėl to, kiek implantų bus dedama, ar bus galimybė įstatyti laikinus implantus ir suderinti gydymo kainą.
Jeigu jūsų žandikaulio būklė yra gera, tuomet procedūra gali būti pradedama tą pačią dieną. Jeigu jūsų žandikaulis nėra tinkamas implantacijai, tuomet odontologas turėtų paskirti specialų gydymą pradžiai žandikauliui ir tik vėliau bus galima aptarti tolesnes implantacijos galimybes.
Pirmiausiai į žandikaulį yra įstatomas vienas keli titano strypai su mažomis kepurėlėmis (atraminiais dantimis), kurios vėliau padės uždėti danties protezą ant implanto. Įstačius strypą dantenos yra susiuvamos tam, kad kuo greičiau natūraliai sugytų su implantu (dažniausiai sugyja per kelias savaites). Dažniausiai ši prcedūra atliekama naudojant vietinę nejautrą.
Danties implantas ir žandikaulis sugyja maždaug per 3 mėn. Per tą laiką danties kaulo audinys suauga su implanto paviršiumi. Implantas tampa stabilus, nekliba ir yra pakankamai tvirtas atlaikyti spaudimą, gaunamą kramtymo ar kandimo metu visą gyvenimą.
Antrojo apsilankymo pas odontologą metu yra apžiūrima implanto būklė ir jeigu jokių problemų nėra, 2-5 dienų tarpe yra pagaminama keramikinė danties karūnėlė ar dantų tiltas, kuris bus maunamas ant implanto.
Po dantų implantavimo procedūros yra rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas savo odontologą pasitikrinti ar dantų implantai nekliba, ar neatsirado kitų problemų, galinčių sukelti skausmą ir papildomas išlaidas. Dantų implantus būtina kasdien valyti dantų šepetėliu, naudoti tarpdančių siūlą.